zirzti

zir̃zti, -ia, -ė intr. 1. Jn(Kv), Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Dgč, Mlk, Akn zvimbti, bimbti: Musis zirza arba birba Kos161. Ko zirzi kaip vapsa kumelės subinė[je] įlindusi J. Kai atsigulu vakare, tai uodai lenda ir lenda prie manęs zirzdamì Skrb. Bitės zir̃zia po vikus Ėr. Pirkioje zirzė pabudusios musės J.Paukš. Uodai apei ausis zir̃za Krkl. Mikis, primerkęs akis, klausosi, kaip zirzia bitės gėlių žieduose I.Simon. Tuomet katė apsimetė negyva, pradėjo net musės po jos gerklę zirzt MPs. 2. Sg, Bsg ūžti, burgzti (apie mašinas, įrengimus): Zirziamasis šauktuvas (vibratorius) VĮ. Girnos zir̃za teip palengviukais, traška ten tie grūdukai End. I zir̃s rykmečiais tos girnikės Pj. Čia prie autobusų stoties zir̃zia ir zir̃zia pardien [mašinos] Slm. Aš sėdžiu, pakalena duris, o senis negirdžia – televizorius zir̃zia Mžš. Kas do lovys (orlaivis) plaukia: toks ilgas, neatamenu, ans zir̃zia, a ne Kvr. Virš miško jau zirzė pora ar daugiau lėktuvų A.Rūt. Sunkvežimis gatvėje vienodai zirzė M.Katil. Tai zirzia užsuktas laikrodis rš. | Elastingai susiglaudžia spyruoklės, zirzia traukiama virvė A.Škėm. Langai zir̃zdavo (drebėdavo), kaip šaudė Grd. ║ impers. spengti: Ma[n] smilkiny zir̃zia Rg. 3. DŽ, NdŽ, Žml, Rd, Šl, Ps, Skp, Rk, Slk, Lb, Skr, Rs, Bdr, Sg verkšlenti: Tas vaikas visą dieną zir̃zia, gal nesveikas Smn. Moma kūrena pečių paskėlus ryto, o anas jau zir̃zia Švd. Ko zirzì, ko nori? Kl. Vaikas miego nori, tai ir zir̃zia Mžš. Nezir̃zk, vyriškuo (sakyta 3 m. vaikui) negražu! Drsk. Vaikas verkšleno per miegą, zirzė lyg musė, voro smaugiama, lyg guodėsi, valandomis šypsojo LzP. 4. DŽ, NdŽ, Ps, Slč, Rgv, Pc, KlvrŽ, Brs niurnėti, priekaištauti, reikšti nepasitenkinimą, skųstis: Visą laiką zir̃za i zir̃za, negal žinoti, ko anai trūksta Pln. Žmonys įpratę zir̃zti: negerai i negerai Krš. I žemės atrėžė tris aktarus, i pensijos tūkstantės – zir̃za, i gan Krš. Kai tu nezir̃si, ka tavo vaikas geria, keikias [p]Bb. Pry darbo nėkas nèzirza į ausį, o numien tos bobos! Jdr. Oi yra zirzančių̃ bobų – nu ryto lig vakaro – vyrą utės galia apstoti Krš. Dėl [nupjautos] kojos nezir̃zk: žabarą įsikišk ir eik (juok.) Krš. Iš kantrybei veda: ans tura, tečiau zir̃za i zir̃za bjauriai: kitam paskūjį kad galėtum išplėšti Dov. Eina zirzdamà, kriokdama, kame gaus išgerti Sd. Ko zirsì kaip mažas vaikas Dbk. I zir̃za kaip musėlė aplink ausis Vvr. Nezir̃zk kaip ubagas, kruopus pabėręs Pln. Nezir̃zk, mauk į šalį nu muno galvos Eig. ^ Zirzì i zirzì, i nemiršti Pvn. 5. DŽ, NdŽ, Žg, Skrb, Btr, Bsg, Kv, Krp, Skd įkyriai prašyti, kaulyti: Ana vis zirzdamà vaikščio[ja] J. Ko čia zirzì, vis tiek neduosiu Sug. Prisisto[ja] i zir̃za: – Mamal, rublį… End. Žinai, vaikas ko užsimanęs zir̃s zir̃s, neapsikentęs ar patenkinsi, ar par užpakaliuką uždroši Krš. Adutelė zir̃za laikrodžio End. I vėl jis ėmė man zir̃zt po ausia Ėr. ^ Zirzi nezirzi kaip kniuisis – vėdaro negausi Gršl. 6. prastai dainuoti, griežti: Dabar kaip zir̃zia, tai tokių nedainuodavom, būdavo, kai paleidi balsą, tai skamba Alz. 7. šaukti, rėkti: Įeisu velniams, ka eis anie zirzdamì KlvrŽ. ║ bliauti: ^ Veršiu nezir̃zęs, jaučiu nebaubsi Štk. ║ žviegti: Tie visai nuskriausti mažiukai [paršai] zir̃zė užpakaly, rėkė Bsg. Kiaulės vakare nebenori būt [lauke], zir̃zia, lekia namon, i baigta Dj. A ka kokis dulkimas (rūkas), tai zir̃zia [kiaulės] iš vieno, atsisėst neduoda Vdn. Atsimenu, vakaras, tai kiaulės žino: zir̃zia zir̃zia namo eit Kvr. ║ švilpti: Šikšnosparnis kaip pūcis – zir̃za pradėm Dov. 8. Ssk prk. skursti, vargti: Visą gyvenimą zir̃zė, dėjo kapeiką prie kapeikos Jnšk. \ zirzti; apzirzti; įsizirzti; išzirzti; nuzirzti; pazirzti; prazirzti; prizirzti; suzirzti; užzirzti